Konferencija „Kurortai. Kurortinis sanatorinis gydymas. Realijos, siekiai, perspektyvos“
2018 metų spalio 22 d. Birštone „Eglės sanatorijoje“ vyko Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos ir Lietuvos kurortų asociacijos bendrai organizuota konferencija „Kurortai. Kurortinis sanatorinis gydymas. Realijos, siekiai, perspektyvos“. Konferencijoje susitiko profilaktinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų bei įmonių vadovai, kurortų bei kurortinių teritorijų merai ir valdžios atstovai: Seimo nariai, formuojantys sveikatos politiką, Ūkio ministerijos atstovai atsakingi už turizmo politikos įgyvendinimą ir kiti.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir Birštono sėkmės istoriją papasakojo Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Ji pasidžiaugė smarkiai išaugusiu į kurortą atvykstančių poilsiautojų skaičiumi ir atskleidė kokiais būdais tai pavyko pasiekti.
Pranešimų ir diskusijų metu keltos opiausios kurortų plėtros ir kurortinio sanatorinio gydymo, reabilitacijos paslaugų vertinimo valstybės mastu problemos. Viena pagrindinių konferencijos dalyvių pastebėtų bei iškeltų problemų – kurortologinių išteklių, tokių kaip mineralinis vanduo, gydomasis durpinis purvas ir kt., mokslinių tyrimų trūkumas. Ne vienas pranešėjas teigė, jog Lietuvos kurortologinių išteklių efektyvumą ir kokybę įrodo jais pasinaudojusių žmonių patirtis ir jaučiama nauda. Tačiau šios srities moksliniai tyrimai atlikti labai seniai, todėl Lietuvą šiuo aspektu ženkliai lenkia daug investicijų skyrusi ir gerokai pirmyn pažengusi Vakarų Europa.
Konferencijos metu minėta ir politikos problematika. Pasak Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidento Artūro Saldos, sanatorinio-kurortinio gydymo, reabilitacijos ir sveikatinimo įstaigoms šiuo metu yra skiriama nepakankamai dėmesio: „Reabilitacijos įstaigos kuria realią ekonominę naudą valstybei tiek per kuriamų darbo vietų skaičių, sumokamų mokesčių, priimamų užsienio turistų skaičių, tiek per visuomenės narių sveikatinimą, jų darbingumo ir našumo didinimą. Esame tikri, kad galėtume duoti dar daugiau naudos visuomenei ir šalies ekonomikai, jei sulauktume daugiau palaikymo iš atitinkamų institucijų.“
„Kurortai formuoja šalies įvaizdį pasaulyje, pritraukia investicijas, kuria darbo vietas, didina nacionalinį produktą, todėl valstybės investicijos į kurortus – tai investicijos į šalies gyventojų socialinę gerovę bei poilsį. Liūdina tik ta aplinkybė, kad kurortinių ir kurortines teritorijas turinčių savivaldybių įstatymais nustatyti biudžetų formavimo principai toli gražu neatspindi to papildomo lėšų poreikio, kuris reikalingas pilnai patenkinti didėjančio turistų ir poilsiautojų srauto lūkesčių,” – konferencijos metu teigė Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas, Neringos meras Darius Jasaitis.
Lietuvos Respublikos Ūkio viceministras Gediminas Miškinis kalbėdamas apie Lietuvos turizmo sektoriaus institucinę pertvarką ir ateities turizmo prioritetus pabrėžė, kad naujoje Lietuvos turizmo strategijoje numatomos pozityvios permainos, kurias įrodo viena iš prioritetinių strategijos krypčių – sveikatos turizmas. Viceministro mintis paantrino konferencijoje pranešimą skaičiusi turizmo ekspertė prof. dr. Aušrinė Armaitienė teigusi, jog statistika atskleidžia sveikatingumo ir SPA centrų didėjančią paklausą ir svarbą – čia pastebima tendencija, kad svečių išlaidos sveikatingumo paslaugoms auga, o paslaugomis besinaudojantys klientai ne tik praleidžia triskart daugiau naktų Lietuvoje nei visų užsienio turistų vidurkis, tačiau ir sugrįžta ne kartą.
Konferencijos „Kurortai. Kurortinis sanatorinis gydymas. Realijos, siekiai, perspektyvos“ metu išgryninti konkretūs siūlymai bus rezoliucijos forma pateikti Seimui ir Vyriausybei, tikėtina, padėsiantys labiau išnaudoti sanatorijų ir kurortų potencialą. Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija bei Lietuvos kurortų asociacija viliasi, kad bendrų pastangų dėka bus galima tikėtis pozityvių pasiekimų minėtose srityse.